Kovo 21 d. pirmokai apsilankė Gelgaudiškio bibliotekoje. Veiklos turėjo daug, tik spėk suktis.

Mokinukai apžiūrėjo Gelgaudiškio bibliotekoje eksponuojamą Respublikinio specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tęstinio projekto „Jie nešė šviesą ant pečių“ VIII-ojo etapo „Atvirukas knygnešiui” parodą, skirtą Knygnešio dienai paminėti. Paroda paliko tokį įspūdį, kad pasipylė klausimai: „Ar ir mes darysime atvirukus?”

Knygnešiai, knyga... O kokia knygos įstorija, kaip jos buvo gaminamos? Susipažinimui pažiūrėjo Ąžuolyno bibliotekos sukurtą interaktyvų mokomąjį žaidimą „Knygos kelias“. Sužinojo, kaip būdavo gaminamos knygos, papildė savo žinias įdomia istorine informacija bei faktais (kas yra gumiarabikas ir cinoberis), netgi galėjo sudalyvauti visame knygos gaminimo procese.

Pasaulinė poezijos diena. O kas yra poezija? Aaa, eilėraščiai… O apie ką būna eilėraščiai? Apie Lietuvą, Kalėdas, mamą… Bet juk eilėraštį galima parašyti apie bet ką: abėcėlę, vardą, gyvūną, spalvotus pieštukus, akmenukus… Įsidrasinę mokinukai padeklamavo daug eilėraštukų, ir trumpesnių, ir ilgesnių… Taip šauniai paminėjome poezijos dieną!

Kadangi buvo išreikštas noras gaminti atvirukus – gamino ir juos. Kaip visada vaikai buvo kūrybingi ir išradingi: knygos apipintos gėlių girliandomis, velykiniais kiaušiniais, širdutėmis , „pražydo” įvairiaspalviais puslapiais, iliustracijomis…

 Bibliotekininkės džiaugėsi, kad sulaukė jaunųjų skaitytojų, į kurių širdis knyga po truputį įleidžia šaknis. Manykim, kad pirmokai  nepamirš kelio į biblioteką, kur jų  visada  laukia įdomios knygos ir mielos bibliotekininkės.

Mokytoja Virginija Kasparaitienė

Išmokę Lietuvos himną, šiek tiek sužinoję apie jo autorių, pirmokai panoro apsilankyti Kudirkos Naumiestyje.

Kelionę pradėjome nuo kapų. Patys vaikai pagal nuotraukose matytą paminklą turėjo surasti Vinco Kudirkos kapą. Prie kapo uždegėme žvakutes, sukalbėjome maldą ir sugiedojome giesmę. Visa tai vyko su didžiausiu nuoširdumu ir pagarba.

Pirmokai sužinojo, kokia buvo būsimojo varpininko Vinco Kudirkos vaikystė, kaip jam sekėsi gimnazijoje, kodėl jis metė kunigystės kelią, kokie sunkumai ištiko universitete ir kaip galiausiai pavyko atrasti savyje lietuvio dvasią. Iš tautinio atgimimo veikėjo biografijos detalių sukūrė jo gyvenimo mozaiką. Vėliau tęsė kelionę po kūrybos pasaulį – stebėjo ir aptarė Vinco Kudirkos muziejuje esančią Audriaus Tamošaičio mozaiką, sukurtą Vinco Kudirkos eilėraščio ,,Varpas“ motyvais, ir patys ant keraminių plytelių kūrė unikalias mozaikas iš stiklo akmenėlių.

Edukatorių nustebino pirmokų žinios ir gebėjimas užduoti logiškus klausimus. Jis sakė, kad tokius šaunius pirmokus sutiko pirmą kartą.

Antroji pamoka buvo apie P. Mašiotą.

Ar žinojote, kad vienas žymiausių vaikų rašytojų Pranas Mašiotas ne tik parašė apie 150 knygų, bet ir vienoje jų aprašė savo paties vaikystės nuotykius, buvo atsidavęs mokytojas, mokęs vaikus matematikos ir fizikos? Šiame užsiėmime pažinome rašytojo asmenybę ir išgirdome  apie svarbiausius jo darbus. Skaitydami autoriaus kūrinio ,,Ir aš mažas buvau“ ištraukas aiškinomės, kaip anksčiau gyveno vaikai, vėliau  suvaidinome rašytojo pasakų herojus. Galiausiai kartu atlikome paties pedagogo aprašytus eksperimentus – pasiklausėme ,,skambančių Vilniaus varpų“ bei sprendėme Prano Mašioto parengtus matematinius uždavinius, naudodamiesi skaičiukais ir aritmometru (mechanine skaičiavimo mašina). Dar labai patiko išbandyti tuometinę bausmę - klūpoti ant žirnių.

Kupini įspūdžių ir nešini mozaikomis laimingi grįžome į mokyklą. Dėkojame mokyklos direktorei Odetai Dailidienei, vairuotojui už galimybę augti žiniomis ir patirtimi.

1 klasės mokytoja 

Virginija Kasparaitienė

Kovo 19 - šv. Juozapas, Pempės diena. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės - prasidės atšilimas. Merginos šią dieną šluodavo kiemus, purendavo žemę... Na o mūsų šeštokai ir septintokai, lydimi mokytojų N.Urbanavičienės ir A.Zizaitės, Pempės dieną sutiko miško švarinimo žygyje, kurį organizavo Panemunių regioninis parkas drauge su mokykla. Žygio metu nueita ne vienas kilometras ir surinkta daug šiukšlių. Moksleiviai dirbo nuoširdžiai, švarindami ne tik takus, bet ir kalvų šlaitus, upelio pakrantes. Baigus žygį organizatoriai visus dalyvius vaišino garuojančia sriuba.

Ir mums, vietiniams, ir svečiams smagu vaikščioti po švarų parką, tik ar visada jame elgiamės tinkamai?