Mokytoja Virginija Kasparaitinė mums pasakė, kad mokysimės apie bites ir pakvietė eiti apžiūrėti tikrą bityną.
Ėjome pro gražųjį mūsų dvarą į pakalnę, pas mokytoją Eglę Dragūnaitytę. Iš tolo pamatėme gražiais liaudiškais motyvais išpieštus geltonus avilius. Mokytoja Dragūnaitytė mus pasitiko ir paaiškino, kaip reikia elgtis bityne, kad neįgiltų bitė.
Mes atidžiai klausėme mokytojos pasakojimo ir pamatėme, kaip atrodo bitininko apranga, kaip uždegti dumplėse dūlį ir priversti paėsti bitutes. Buvo įdomu pamatyti, kaip atrodo avilio vidus ir kaip gimsta naujos bitutės. Man buvo keista, kad bitės gyvena tik tris savaites. Labai įdomu, kad vienam šaukšteliui medaus reikia 40 000 bitučių skrydžių ant žiedadulkių.
Kai viską sužinojom apie bites, laukė staigmena. Mokytoja Eglė mus nusivedė į tvartą ir parodė savo avytes. Jų buvo didelių ir mažų. Avys turi įdomius vardus. Mes galėjom paglostyti jų vilnas. Išeidami stebėjome medžius. Sužinojome naujų medžių pavadinimų. Patiko putinas, bezdas. Pakėlę akis pamatėme įvairių inkilų. Stebėjomės, kad šikšnosparniams reikia vienokio inkilo, pelėdoms kitokio, o varnėnams dar kitokio. Mokytojos šeima kasmet iškelia po naują inkilą ir taip skaičiuoja savo gyvenimo metus šioje sodyboje.
Prieš išeinant mokytoja mums padovanojo stiklainį medaus ir savo darže užauginto raudonėlio arbatai išsivirti. Dėkingi ir laimingi, klausydamiesi paukštelių giesmių, skubėjome atgal į klasę.
Šią pamoką prisiminsime geriausiai. Ačiū mokytojoms.
Goda Damkutė
3 klasės mokinė